Apie origami




„Origami“ – tai sudurtinis japonų kalbos žodis rašomas dviem hiedroglifias折紙, kurie reiškia „ori“ – lankstyti, „kami“ – popierius. Lietuviškai šią meno šaką galima būtų pavadinti „popieriaus lankstymu“. Origamiais taip pat yra vadinami ir lankstiniai. „Tikras origamis“ yra lankstomas iš vieno popieriaus lapo, ir jo lankstyme nenaudojamos žirklės ir klijai. Popieriaus lankstymas, kai naudojamos ir žirklės vadinamas „Kirigami“. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kada lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas „Modular origami“.
Origami tai nėra vien popieriniai lėktuvėliai, ar gervės, nors lietuvoje, dėl informaijos stokos, būtent tokia nuomuone labiausiai paplitusi. Iš popieriaus lankstomi įvairiausi vabzdžiai, pastatai, fantastiniai gyvūnai. Išlankstomos ir net visokios smulkios detalės pvz. žuvų žvynai, boružės su taškais ir t.t.
Kiekvienas lankstinys įvardijamas dviem autoriais: pirmasis būna lankstinio kūrėjas. Tai žmogus, kuris sukūrė lankstinį, jį pirmą kartą išlankstė, ištobulino. Antras – tai žmogus, kuris išlankstė lankstinį. Dažnai tai būna ir tas pats žmogus, bet jei pateikiamos lankstinio instrukcijos ar „crease patterns“, tai tą patį kūrinį gali atkartoti ir kiti žmonės. Kartais kiti žmonės išlanksto daug gražiau už patį kūrėją.
Labiausiai žinomas pasaulyje origamis – tai „gervė“ (japoniškai „orizuru“ 折鶴). Dažnam žmogui žodis „origami“ būtent su gerve ir asocijuojasi. Legenda sako, kad jei sergantysis išlanksto 1000 gervių, tai pasveiksta.

Istorija

105 m. Kinas Ts\'ai Lun, naudodamas bambukmedžio atraižas ir šilkmedžio žievės drožles išrado popierių. Šis išradimas kaip paslaptis Kinijoje buvo perduodamas iš kartos į kartą. Japonija popieriaus gaminimo paslaptį budistų vienuoliai atnešė tik VI a. pabaigoje arba VII a. pradžioje. Yra žmonių, manančių, jog Kinijoje atsirado ir origami, ir Japonija tik perėmė iš kinų.
Manoma, kad origami Japonijoje pasirodė XIV – XV a. „Muromachi“ periode (1392 – 1573). žodis „origami“ atsirado tik „Shova“ periode (1926 – 1989). Lankstiniai buvo vadinami „orisue“ ar „orikata“ „Edo“ periode (1603 – 1867), o nuo „Edo“ pabaigos iki „Shova“ pradžios - „orimono“.
Pats seniausias šaltinis apie origami yra trumpas eilėraštis parašytas Ihara Saikaku 1680-ais metais: \"Rosei-ga yume-no cho-wa orisue\" (verčiamas maždaug taip: \"Drugeliai Roseijos sapnuose pavirs i origamius\"). \"Orisue\" (taip seniau buvo vadinami lankstiniai) – tai yra origamio modelis \"Ocho Mecho\" - drugelis patelė ir patinas. Jie buvo dedami ant sakės indo kaklelio per vestuves. Tokių apeiginių origamių, kaip Ocho Mecho buvo ir daugiau. Kiekvienas turėjo savo konkrečią paskirtį, O lankstyti juos mokėjo labai nedaug žmonių. Pradžioje tai buvo turtingų žmonių prabanga, kadangi popierius buvo gaminamas rankomis ir buvo labai brangus.
Viena pirmųjų pasaulyje knygų apie origami buvo 1797-ais metais Akisato Rito išleista knyga „Sembazuru Orikata“, (vertimas: „Tūkstančio origami gervių paslaptis“) kurioje pateikiami įvairūs tradicinio japonų origamio gervės lankstymo būdai.
Į Europa šį meną, per Ispaniją, atnešė arabai apie XVI a. Ispanijoje iš visų Europos šalių labiausiai ir įsitvirtino origami. Ispanai, kai ir Japonai, Turi savo tradicinį lankstinį „pajarita“ – tai stilizuotas tupintis paukščiukas. Angliją ir JAV origami pasiekė tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Iš sąstingio šį meną pažadino garsus origami meistras Akira Yoshizawa (1911 – 2005). Jis gimė 1911 Kovo 14 Toshigi prefektūroje pieno fermerių šeimoje. Baigė tik šešias klases ir trylikos metų išvažiavo į Tokyo dirbti fabrike, gaminti mašinų dalis. Tačiau savo išsilavinimą tęsė vakarinėje mokykloje. 1937 metais jis metė darbą fabrike ir visą laiką skyrė savo hobiui – origami, vos pragyvendamas iš atsitiktinių vienkartinių darbų. Antro pasaulinio karo metu jis dirbo Honk Kongo karo ligoninėje sanitaru, kur jis puošė savo pacientų lovas gražiais origamiais. Paskui dėl ligos grįžo atgal į Japoniją.
1944-ais metais šiek tiek jo sukurtų modelių buvo išleista Isao Honda‘os knygoje „Origami Shuko“. Pirmo pripažinomo sulaukė 1951 m., kada Tadasu Iizawa, žurnalo „Asahi Graph“ redaktorius, ieškojo ko nors, kas galėtų sukūrti origamius zodiako ženklų simboliais, kurių reikėjo iliustruoti straipsniui. Tuo metu vilkėjo seną karo uniformą – vienintelį savo drabužį ir pradavinėjo „tsukudani“ (žuvies patiekalas) vaikščiodamas per butus. Pasakojama, jog žurnalas nupirko jam naujus drabužius ir apgyvendino jį viešbutyje, kuriame jis diena naktį dirbo prie origami zodiako ženklų kūrimo. Žurnalas išėjo 1952 –ųjų sausio mėnesį, išgarsindamas Yoshizawa per vieną naktį.
Iizawa ir toliau gelbėjo. Su jo pagalba 1954ais išėjo pirmoji Akiros Yoshizawos knyga „Atarashi Origami Geijutsu“ (naujasis origami menas). Tai pirmoji knyga, kurioje pateikiama jo sugalvota lankstymo instrukcijų (brėžinių) sistema, leidžianti pagal jas išlankstyti origami ir nemokančiam japonų kalbos žmogui. Tokie patys lankstymo schemų simboliai naudojami ir dabar.
Tais pačiais metais jis įkūrė ir „Tarptautinį origami centrą“ Tokyo mieste, 1955 Ginzoj surengė pirmą didelę origami darbų parodą, vėliau tais pačiais metais pasirodė jo darbų paroda ir Amsterdame, Stedelijk‘o muziejuje. Ši paroda išgarsino jį vakaruose.
Vėliau jis važinėjo po pasaulį, remiamas japonijos fondų kaip „kultūros atstovas“. Per savo gyvenimą jis parašė 18 knygų ir iki 1989 sukūrė daugiau nei 50000 origami modelių.
1983 Jam suteiktas „kylančios saulės ordinas“.
Jo knygos pradėjo „origami renesansą“, po duotos pradžios daugybė žmonių iš viso pasaulio susidomėjo šiuo menu, ėmė kurtis origami mėgėjų draugijos, pradėtos kūrti naujos lankstymo technologijos (pvz. „tissue-foil“, „wet folding“ etc.) Pradėta leisti daug daugiau knygų. Akira Yoshizawa mirė 2005-ųjų kovo 14, sulaukęs lygiai 94-ių metų. Beruošiant šį referatą...
Tad moderniam origami dar nėra net šimto metų, tačiau nuo Akir‘os Yoshizaw‘os duotos „pradžios“ origami ištobulėjo tiek, kad jau nebeliko nieko neįmanomo išlankstyti: Išlankstomi drakonai su žvynais, usais ir kojomis, įvairiausi vabzdžiai, mašinos, mitinės būtybės ir daugelis kitų. (ir visa tai iš vieno lapo, be žirklių ir klijų!).

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybe origami klubų įvairiose šalyse. Garsiausi yra Amerikos origami draugija „Origami USA“, Britanijoje „BOS“ (British Origami Society) ir Japonijos origami draugija „Tanteidan“. Šios draugijos leidžia net savo žurnalus, kurie žinomi visam pasaulyje.

Origami Lietuvoje

Lietuvoje origami menas nėra populiarus. 1957 m. Pasirodė E. Trumpos knygą „Popieriaus lankstymas“. Maždaug už dviejų dešimtmečių pasirodė to paties autoriaus „Popieriaus lankstiniai“, kurių buvo du laidimai. 1989 m. Pasirodė Jūratės Paulionytės „Susipažinkite – Origamis“, kurioje pateikiama šiek tiek aprašymų apie šį meną, ir lankstymo instrukcijų. Tačiau tarp ten pateiktų lankstymo instrukcijų yra dažnai naudojamos žirklės ir klijai, kas lankstyti „tikriems origamiams“ nenaudojama. Taip pat ten pateikiami kitokie suartiniai ženklai, kas labai klaidina pratusiam prie Akiros Yoshizavos sukurtų, pasaulyje naudojamų sutartinių ženklų žmogui. Tačiau tai tikriausiai geriausią, ką Lietuviai turi apie šį meną. Po šios knygos dar buvo išleista užsienio autorių knygų vertimų. Visa Lietuvoje esanti literatūra apie origami yra oreantuota daugiau į vaikus.

Origami Terminai

Popierių galima lenkti dviem būdais: į save ir nuo savęs. Popieriaus lenkimas į savę vadinamas „Valley fold“, o nuo savęs „Mountain fold“. Tačiau apvertus „Valley Fold“ gauname „Mountain fold“

Nors šiaip popierių galima lenkti trim būdais: į save (Valley fold), nuo savęs („Mountain fold“) ir atlenkti („Unfold“). Jeigu mes perlenksime popierių per puse, ir atlenksime, toje vietoje liks žymė („Crease“) – taip pat galime vadinti „lenkimo būdas“, be kurio neapseinama lankstant bet kokį nors kiek sudėtingesnį lankstinį.
Tačiau Origamio lankstymas nėra tik padėto ant stalo popieriaus lankimas tai į save, tai nuo savęs. Kartais prireikia vienu metu lenkti vienu metu per 5 ar daugiau linijų (gali būti net ir 10 ar 20) įvairiais lenkimais.

Popierius

Dar prieš pradedant lankstyti jau žinomas rezultatas, t.y. iš anksto nusprendžiama kaip atrodys išlankstytas lankstinys ir pagal tai iš anksto pasirenkamas popierius, jo spalva ir savybės. Parinktas popierius turi ne mažiau įtakos lankstinio grožiui, kaip ir pats lankstymas.
Svarbiausia yra pasirinkti popieriaus rūšį. Jei origamis nesudėtingas, tai popierius neturi didelės reikšmės: lėktuvėlį ar gervę galima išlankstyti beveik iš bet kurio popieriaus. Dažniausiai nelabai sudėtingiems lankstiniams lankstyti naudojamas kopijavimo popierius: jis pakankamai plonas ir tvirtas, be to jo nėra sunku įsigyti. Tačiau kai lankstinys sudėtingesnis, kai tenka lenkti per 7 – 20 sluosknių, popierius ne tik, kad gali dažnai plyšti, bet ir nesilaiko tvirtai. Iš tokio popieriaus išlankstytas sudėtingesnis origamis neišlaikys savo formos, laikui bėgant atsilankstys galūnės, kampai. Universaliausiasi tai būtų specialus, vien lankstymui pritaikytas popierius „kami“, jis kiek plonesnis ir tvirtesnis, bet jo sunkiau įsigyti (Lietuvoje jo nepardavinėja) ir net ir jis nevisada tinka lankstyti sudėtingus origamius. Popierius turi dar vieną savybę: matosi visų lenkimų žymės („creases“). Tai padeda oreantuotis lankstymo eigoje, bet baigtas lankstyti sudėtingesnis origamis bus visas išvagotas lenkimo linijų, dėl ko gali neatrodyti labai gražiai.
Sudėtingesniems origamiams lankstyti dažniausiai naudojamas foilinis popierius (foil paper), tai popierius paklijuotas folija. Toks popierius yra tvirtesnis, todėl rečiau plyšta lankstymo eigoje (tačiau, jei pagamintas namūdinėm sąlygom, gali „lūžinėti“ dėl netinkamai parinktų klijų). Taip pat papraščiau ištaisyti klaidas, kadangi lenkimo linijos („creases“) ne taip aiškiai matosi, kaip kad ant paprasto popieriaus: ne taip užlenkus visada galima atlenkti, išlyginti senesnę lenkimo vietą (perbraukti pirštu per žymę), ir lenkti iš naujo per teisingą vietą. Išlankstytas iš tokio popieriaus lankstinys išlaiko formą, nesubliūkšta. Tačiau šis popierius turi ir blogąją pusę: dėl sunkaii matomų lenkimo žymiųsunkiau oreantuotis lankstymo eigoje, išlaikyti proporcijas, be to dėl folijos savybių yra sunkiau pakeisti lenkimo kryptį (Iš „valley fold“ į „mountain fold“ ar atvirkščiai), kartais, jei tenka dažniau palankstyti per tą pačią vietą, popierius gali „lūžti“.
Foilinio popieriaus yra taip gali būti įvairaus: tiek pagal folijos storį, tiek pagal klijuojamą popierių. Labai populiarus yra „tissue – foil“ – tai folija apklijuota servetėle. Toks popierius yra plonas (paprastai plonesnis už paprasta kopijavimo popierių) ir tvirtas, be to per servetėlę persišviečianti folija suteikia šiek tiek metalinio spindesio (priklausomai nuo servetėlės, kartais tai labai matosi, kartais ne). Iš vienos filojos, niekuo nepaklijuotos, nelankstoma, kadangi viena folija sulimpa ir lūžinėja.
Be techninės pusės yra ir vizualinė: iš foilinio popieriaus išlankstytas (ypatingai iš „tissue – foil“) origamis atrodo „sunkesnis“ nei iš paprasto popieriaus, todėl „skraidančius“ origamius (tinkamus kabinti ant siūlo: paukščius, muses, pegasus ir t.t.) lankstyti iš paprasto popieriaus, arba nors ne iš „tissue – foil“. Tai sukelia problemų, kadangi įsigyti foilinio popieriaus nėra paprasta: Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, jo nepardavinėja, todėl tenka gamintis savarankiškai. O rasti popierių, tinkama klijuoti ant folijos irgi nėra lengva. Geras sprendimas yra laikraštinis popierius užklijuotas ant folijos, tačiau tokio popieriaus irgi reikia „švaraus“ (be teksto).
Kitas variantas yra drėgnas popierius („wet folding“ technologija). Jį yra sunku lankstyti (labai lengvai plyšta, dažnai sulimpa), bet lankstinys išlaiko formą net ir išdžiuvęs, be to,nepraranda savo grakštumo, kas dažnai nutinka lankstant iš foilinio popieriaus.
Taip pat svarbu pasirinkti popieriaus lapo dydį. Jei lankstinys nėra sudėtingas, tai nerekomenduotina imti didelį popieriaus lapą: iš didelio lapo išlankstytas paprastas lankstinys atrodo grubiai, greitai suglęžta, susmunka. Pvz. tradicinei japonų „gervei“ didesnio nei 15x15cm kvadrato tikrai nerekomenduočiau. Tačiau viršuje pavaizduoto Satoshi Kamiya‘o „drakono“ ar Hojyo Takashi‘o „vandenio“ geriau iš tokių matmenų lapo nei nepradėti lankstyti... Gal ir įmanoma būtų turint gabumų, su juvelyro įrankiais išlankstyti iš tokio kvadrato tuos lankstinius, bet jie vistiek neatrodytų labai gražiai, nesimatytų jokių smulkesnių detalių.
Galiausiai reikia pasirinkti popieriaus spalvą. Dažytas popierius rankiniu būdu su guašu visada suteikia baigtam gyvunėliui daugiau gyvumo, kadangi spalva nėra tokia lygi, kaip fabrikinio spalvoto popieriaus. O dažyti, o tuo labiau marginti „tissue-foil“ popierių yra ištisas menas, kadangi servetėlė priklijuota prie folijos pasižymi kiek kitokiom savybėm, nei paprastas popierius. Tačiau dažymo galima išvengti naudojant jau paruoštą spalvotą popierių.

Lankstymo instrukcijos

Egzistuoja du pagrindiniai origami lankstymo perteikimo būdai. Populiariausias - diagrama, kurioje aprašomas žingsnis po žingsnio su iliustracijomis visas lankstymo procesas. Diagramas gana paprasta perprasti, tereikia žinoti pagrindinius sutartinius ženklus (kurie paprastai naudojami vienodi visame pasaulyje). Turint įgūdžių galima pagal diagramas išlankstyti viską. Tačiau yra labai varginantis ir nuobodus darbas jas nubraižyti lankstinio autoriui. Be to lankstydamas pagal diagramas žmogus gali taip ir nesuprasti pačios lankstinio „struktūros“: jam origamis tai bus nuosklus žingsnis po žingsnio popieriaus lankstymas, kas galiausiai virsta į kokį gyvūną ar mašiną. Bet visos „esmės“, kaip „kvadratas virsta į gyvūną“ jis taip ir nesupras.
Kitas lankstymo perdavimo būdas – tai „crease patterns“ (dažnai vartojamas sutrumpinimas, tiesiog - „CP“). Čia pateikiamos tik nubraižytos linijos ant kvadrato, „žymės“, per kurias turi būti lenkiamas popierius. Tas pats, kaip visa diagramą „sutalpinti į vieną žingsnį“. Pagal crease patterns išlankstyti lankstiny yra daug sunkiau, nei pagal diagramas. Išlankstyti pagal CP gali tik žmogus, turintis įgūdžių. Tačiau lankstymas pagal cp padeda žmogui labiau suvokti visa origamio „esmę“, dizainą. Nubraižyti CP užima daug mažiau laiko, nei visa diagramą.